mignius

mìgnius, -ė smob. (2) K, Gdl kas ilgai miega, miegalius, migšas: Tokio mìgniaus aš da kap gyvas nemačiau: driuna ir driuna per kiauras dienas Krok. Nereikia didesnio mìgniaus – saulė jau kažin kur, o jis vis druni Mrs. Tai mìgnius – da tik dabar keliasi! Krsn. Ne mìgnius buvo žmogus – skaitė vakare Smn. ║ MŽ, K apsnūdėlis.